pataisūnas

pataisū̃nas sm. ppr. pl. (2) Rmš, Brš; LBŽ žr. 2 pataisas 1: Vainikus nupynė iš pataisūnų KzR. Marcė segė savo sietyną prie lubų ties stalu, Justas pataisūnais apvadžiojo duris, langus V.Myk-Put. Atnešė kvapių čiobrelių, prisirinko pataisūnų rš.